šokūnas

šokū̃nas, -ė smob. (2) NdŽ žr. šokėjas: 1. Sut, Rtn Mano mergelė šokūnẽlė (d.) Dglš. Ne, – tarė [Jėzus] kaip Herodo anai šokūnei, – prisiekiu, jos padarysiu vis, ko geidi DP483. 2. NdŽ.